Esame broliai (jau kokius 24 metus)

Mano vardas Rokas. Pačiam netikėta Rokenbau pradžia buvo senas diržas, popieriaus peilis ir nuo rašomojo stalo, kaip įprastai, nustumti namų darbai. Mano brolis Robertas nutarė perimti tuo metu dar lengvai sukiojamą Rokenbau vairą kai išvykau studijuoti užsienį. Šiokį tokį įdirbį jau buvo gaila palikti likimo valiai, žinojau, kad jam patiks. Grįžęs namo įsitikinau – turiu ko išmokti.

Pradžioje viskas vyko iš didelio didelio noro. Varomoji jėga buvo nuostaba, kad tai ką darome – patinka ir kitiems. Taip patiko kurti, kad nebuvo kitos išeities kaip tik ignoruoti reiškiančius negatyvią nuomonę ir visiškai hiperbolizuoti atvejus kai susilaukdavome palaikymo. Pirmaisiais metais tai vis dar atrodė kaip malonus pomėgis – laisvalaikis, kažkas ko nesinori vadinti ir versti verslu nuo paprasto gyvenimo laisvu metu meistravome daugiausiai mažo kalibro daikčiukus – apyrankes, pakabukus ir pan. Tik pabandžius didesnių projektų skonio tapo aišku, kad sukauptas solidus žinių bagažas ir galime nuveikti daugiau nei atrodė.

Vėliau prieš akis stojo ir sausas faktas kad, kad geriausia spontaniškus norus trumpam pasidėti, kad prisirptų – kitaip pasimesi kasdien vis naujoje
pradžioje. O mūsų jau išryškėjęs tikslas – kurti tai kas tikrai prideda kokybės gyvenimu – ar dėl patogaus naudojimo ar dėl estetinio pasigėrėjimo – nesvarbu.

Visada knietėjo savarankiškai ką nors padaryti ar nuveikti įvairiais gyvenimo atvejais (Ko gero šią savybę įgijome leisdami vasaras kaime ir besisukiodami remontuojamame vasarnamį pajūryje). Dabar sankcionuota kūryba ir gamyba kasdien užsiimame dirbtuvėse kurios nuosekliai pasipildo reikiama įranga tikslams įgyvendinti.